Lietuvos bankas skelbia išankstinius 2026 m. pirmojo ketvirčio tiesioginių investicijų (TI) duomenis. Naujausi paskelbti duomenys rodo, kad:
tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje 2026 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 40,7 proc. ir sudarė 685,4 mln. Eur (žr. 1 pav.). Šį pokytį lėmė padidėjusios reinvesticijos šalyje (663,4 mln. Eur). Didžiausi srautai į Lietuvą fiksuoti iš Lenkijos (187,9 mln. Eur), Suomijos (167,9 mln. Eur) ir Latvijos (150,9 mln. Eur), o neigiami srautai – iš Nyderlandų (290,7 mln. Eur), JAV (127,9 mln. Eur) ir Estijos (121,2 mln. Eur). Pagal ekonominės veiklos rūšis išsiskyrė padidėjusios investicijos į didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (426,5 mln. Eur), apdirbamosios gamybos (226,1 mln. Eur), informacijos ir ryšių (90,9 mln. Eur) veiklų įmones, o sumažėjusios – į statybos (112,3 mln. Eur), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veiklos įmones (79,7 mln. Eur);
TUI pajamos, tenkančios nerezidentams, 2026 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 6,5 proc. ir sudarė 935,8 mln. Eur. Didžioji TUI pajamų dalis (70,9 %) buvo reinvestuota, o 25,8 proc. pajamų buvo paskirstyta dividendams (žr. 2 pav.). Daugiausia reinvestavo Lenkijos (203,3 mln. Eur), Suomijos (160,9 mln. Eur) ir Latvijos (94,7 mln. Eur) investuotojai, didžiausią dalį paskirstė dividendams – Estija (107,3 mln. Eur) ir Švedija (49,7 mln. Eur). Pagal ekonominės veiklos rūšis didžiausias pajamas gavo finansinės ir draudimo veiklos įmonės (322 mln. Eur);
sukauptosios TUI Lietuvoje per metus padidėjo 16,5 proc. ir 2026 m. kovo 31 d. sudarė 47,4 mlrd. Eur, arba 55,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 16 421 Eur TUI (2025 m. kovo 31 d. – 14 097 Eur). Lietuvoje daugiausia investavo Nyderlandų (7,1 mlrd. Eur), Vokietijos (5,8 mlrd. Eur), Jungtinės Karalystės (4,9 mlrd. Eur), Švedijos (4,2 mlrd. Eur) ir Estijos (4,1 mlrd. Eur) investuotojai (žr. 3 pav.). Daugiausia TUI (15,8 mlrd. Eur) pritraukė finansinės ir draudimo veiklos įmonės – jose investicijos per metus padidėjo 9,7 proc;
Lietuvos TI srautas užsienyje apžvelgiamu laikotarpiu sudarė 127,4 mln. Eur: palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 17,9 proc. Tai lėmė padidėjusios reinvesticijos (65,6 mln. Eur) ir Lietuvos rezidentų investicijos į nuosavybės priemones užsienyje (53,4 mln. Eur) (žr. 4 pav.). Didžiausi investicijų srautai fiksuoti Islandijoje (187,2 mln. Eur) ir Latvijoje (154,8 mln. Eur), o didžiausi neigiami – Nyderlanduose (124,2 mln. Eur) ir Norvegijoje (71,5 mln. Eur). Pagal ekonominės veiklos rūšis išsiskyrė padidėjusios investicijos į apdirbamosios gamybos (107 mln. Eur), o sumažėjusios – į informacijos ir ryšių (99,5 mln. Eur) veiklos įmones;
TI pajamos, Lietuvos investuotojų uždirbtos užsienyje, 2026 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 94 mln. Eur, o palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 32,8 proc. Didžioji TUI pajamų dalis (69,8 %) buvo reinvestuota, o 27,2 proc. pajamų buvo paskirstyta dividendams (žr. 5 pav.). Daugiausia pajamų gauta iš investicijų Latvijoje (104,5 mln. Eur), kur 96,6 proc. pajamų sudarė reinvesticijos (101 mln. Eur);
Lietuvos sukauptosios TI užsienyje 2026 m. kovo 31 d. sudarė 13,2 mlrd. Eur, iš jų į Europos Sąjungos valstybes nares – 49,9 proc. Svarbiausios Lietuvos TI užsienyje kryptys yra JAV (5,6 mlrd. Eur), Latvija (2,6 mlrd. Eur) ir Estija (1,1 mlrd. Eur) – atitinkamai 42,7, 19,8 ir 8,7 proc. visų Lietuvos TI užsienyje (žr. 6 pav.). Didžiausia Lietuvos sukauptųjų TI užsienyje dalis teko profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėms (43,5 %, arba 5,8 mlrd. Eur).
Išsamūs TI duomenys pateikiami Lietuvos banko interneto svetainės Išorės sektoriaus statistikos skiltyje.
Pasinaudokite priemone Mano duomenų rinkiniai. Susikurkite duomenų rinkinius, jie bus išsaugoti jūsų paskyroje, o duomenys automatiškai atsinaujins, kai tik bus paskelbti.
Pranešimo pdf versija (117.9 KB download icon)
