Lietuvos bankas atkreipia dėmesį į plintančią praktiką, kai už prekę ar paslaugą atsiskaitančiam vartotojui tenka mokėti prekybininko pasirinktam mokėjimo paslaugų teikėjui. Kai kuriais atvejais toks mokestis negali būti taikomas, kitais – vartotojas turi būti apie jį aiškiai informuotas ir turėti galimybę pasirinkti nemokamą atsiskaitymo su prekybininku būdą.
Su tokiomis situacijomis gyventojai gali susidurti apsipirkdami internetu, mokėdami už parkavimą programėlėje, atsiskaitydami kavinėje per QR kodą ar mokėdami už viešąsias ir kitas paslaugas.
„Vartotojas ateina nusipirkti prekės ar paslaugos ir neturėtų papildomai mokėti už prekybininko pasirinktą atsiskaitymo būdą. Ypač nepriimtinos situacijos, kai žmogus už mokėjimo paslaugas jau moka savo bankui ar kitam paslaugų teikėjui, pavyzdžiui, turi mokėjimo paslaugų krepšelį, tačiau, atlikdamas konkretų mokėjimą, turi susimokėti dar kartą“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Evaldas Ruzgys.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos bankas nepalankiai vertina rinkoje esančią praktiką ir naujai atsirandančius veikimo modelius, pagal kuriuos vartotojas turi apmokėti už lėšų gavėjo, t. y. prekybininko, pasirinktą apmokėjimo būdą. Kai prekybininkas suteikia galimybę atsiskaityti mokėjimo kortele, mokėjimų priėmimo paslaugą jam teikia paties prekybininko pasirinktas mokėjimo paslaugų teikėjas. Pagal galiojančius teisės aktus už šią paslaugą turi mokėti prekybininkas, šių sąnaudų negalima perkelti pirkėjui kaip papildomo mokesčio už atsiskaitymą kortele.
Daugelis prekybininkų atsiskaitant internete, išmaniųjų įrenginių programėlėse nukreipia vartotoją į jo internetinę bankininkystę mokėjimui inicijuoti ir patvirtinti. Tai vadinamoji mokėjimo inicijavimo paslauga (MIP), kurią teikia prekybininko pasirinktas mokėjimo paslaugų teikėjas, dar vadinamas mokėjimo tarpininku. Teisės aktais nedraudžiama MIP teikėjui imti iš vartotojo mokestį.
Tačiau tarpininką pasirenka prekybininkas, siekdamas patogiai surinkti mokėjimus už savo prekes ar paslaugas. Lietuvos banko vertinimu, prekybininkai mokėjimų priėmimo sąnaudas turėtų laikyti savo veiklos sąnaudomis ir į jas atsižvelgti nustatydami prekių ar paslaugų kainas, o ne perkelti jas vartotojui, pasirinkusiam konkretų atsiskaitymo būdą. Taip būtų laikomasi teisės aktuose įtvirtinto principo, kad tiek pirkėjas, tiek pardavėjas už mokėjimo įvykdymą moka tik savo mokėjimo paslaugų teikėjui. Vis dėlto, jei už MIP vartotojui būtų taikomas mokestis, apie jį vartotojas turi būti aiškiai informuotas iš anksto ir turėti galimybę pasirinkti kitą, papildomai nekainuojantį atsiskaitymo būdą.
Lietuvos bankas ragina gyventojus prieš patvirtinant mokėjimą patikrinti, ar prie prekės ar paslaugos kainos nėra pridedamas papildomas mokestis, susijęs su pasirinktu atsiskaitymo būdu. Ne visi atsiskaitymo būdai visais atvejais privalo būti nemokami, tačiau prekybininkas turi iš anksto informuoti vartotoją apie papildomus mokesčius ir sudaryti realią galimybę pasirinkti kitą, už kurį nereikia papildomai mokėti, atsiskaitymo būdą.
