2026 m. pirmojo ketvirčio Lietuvos Respublikos mokėjimų balansas

einamosios sąskaitos balanso (ESB) perviršis, palyginti su 2025 m. ketvirtuoju ketvirčiu, sumažėjo nuo 585,5 mln. iki 324,3 mln. Eur ir sudarė 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo padidėjęs pirminių pajamų balanso deficitas ir sumažėjęs paslaugų balanso perviršis. Prekių importas, vertine išraiška sumažėjęs labiau už eksportą (atitinkamai 134,6 mln. ir 7,8 mln. Eur), sumažino užsienio prekybos deficitą 8,9 proc., jis sudarė 1,5 mlrd. Eur. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paslaugų eksportas, mažėjęs sparčiau už importą (atitinkamai 6,9 ir 1,3 %), sumažino (15,8 %) paslaugų balanso perviršį, kuris sudarė 2,2 mlrd. Eur;

pirminių pajamų balanso deficitas padidėjo 15,3 proc. ir sudarė 566,1 mln. Eur: tai daugiausia nulėmė 3,5 karto sumažėjęs kitų pirminių pajamų balanso perviršis – jis sudarė 134,3 mln. Eur;

antrinių pajamų balanso perviršis padidėjo nuo 9,3 mln. iki 102,8 mln. Eur. Tam įtakos turėjo gautos didesnės Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos įplaukos ir sumažėję einamieji pervedimai į užsienį.

Palyginkime: prieš metus ESB irgi buvo deficitinis ir sudarė –46,8 mln. Eur, arba –0,3 proc. BVP to meto kainomis (žr. 1 pav.);

kapitalo sąskaitos balanso perviršis, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 2,5 karto ir sudarė 234,3 mln. Eur. Sumažėjimą lėmė gautos mažesnės ES finansinės paramos lėšos, skirtos investiciniams projektams finansuoti;

2026 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2025 m. ketvirtuoju ketvirčiu, grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas reikšmingai sumažėjo, tačiau ir toliau buvo teigiamas ir sudarė 39,5 mln. Eur, arba 0,2 proc. BVP. Tai lėmė teigiamas grynasis kitų investicijų srautas (717,0 mln. Eur) ir padidėjusios oficialiosios tarptautinės atsargos (117,0 mln. Eur), kurių neatsvėrė neigiami grynieji tiesioginių investicijų ir portfelinių investicijų srautai (atitinkamai 558,1 mln. ir 253,3 mln. Eur).

Palyginkime: 2025 m. pirmąjį ketvirtį grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas buvo neigiamas ir sudarė 771,7 mln. Eur, arba              –4,1 proc. BVP  to meto kainomis (žr. 2 pav.);

grynasis tarptautinių investicijų balansas buvo neigiamas ir 2026 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje sudarė 5,1 mlrd. Eur, arba –6,0 proc. BVP, prieš metus – 740,7 mln. Eur, arba –0,9 proc. BVP to meto kainomis;

Lietuvos bendroji skola užsieniui ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo 88,6 mlrd. Eur, arba 103,8 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –9,3 mlrd. Eur, arba –10,9 proc. BVP, t. y. Lietuvos turtas užsienyje buvo didesnis nei įsipareigojimai užsieniui.

Palyginkime: prieš metus Lietuvos bendroji skola užsieniui buvo 66,3 mlrd. Eur, arba 82,7 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė            –10,6 mlrd. Eur, arba –13,2 proc. BVP.

1 pav. ESB ir jį sudarantys srautai, palyginti su BVP

2 pav. Grynieji finansinės sąskaitos investicijų srautai, palyginti su BVP

Išsamius mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų bei skolos užsieniui duomenis galima rasti Lietuvos banko interneto svetainės Išorės sektoriaus statistikos skiltyje.

Pasinaudokite priemone Mano duomenų rinkiniai. Susikurkite duomenų rinkinius, jie bus išsaugoti jūsų paskyroje, o duomenys automatiškai atsinaujins, kai tik bus paskelbti.

Pranešimo pdf versija (118 KB download icon)