Draudimo rinka 2026 m. pirmąjį ketvirtį toliau augo, tačiau plėtros tempas buvo nevienodas. Augimą labiausiai skatino dešimtadaliu padidėjusios gyvybės draudimo įmokos, o ne gyvybės draudimo segmentas augo nuosaikiau. Kartu sparčiau nei įmokos didėjo išmokėtos draudimo išmokos, o draudimo įmonių pelningumas reikšmingai sumenko.
„Šių metų pradžioje draudimo rinkos augimo struktūra pasikeitė – didžiausią postūmį augimui suteikė gyvybės draudimas, o gyventojų susidomėjimą investiciniu gyvybės draudimu galėjo paskatinti ir vykstantys pensijų sistemos pokyčiai. Nors draudimo įmonių pelnas šiemet buvo mažesnis nei prieš metus, sektorius ir toliau yra finansiškai atsparus ir palaiko didelį kapitalo pakankamumą“, – sako Lietuvos banko Prudencinės priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė.
Draudimo įmokos
Draudimo rinka pagal pasirašytas įmokas 2026 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 3,8 proc. – iki 444,5 mln. Eur. Iš jų 339,6 mln. Eur (76,4 % visų įmokų) teko ne gyvybės draudimui, 105 mln. Eur (23,5 %) – gyvybės draudimui.
Skirtingai nei 2025 m., šiemet draudimo rinkos augimą labiausiai skatino 10,4 proc. padidėjusi gyvybės draudimo rinka. Pastaraisiais metais sparčiai augusi ne gyvybės draudimo rinka šįkart padidėjo tik 2,0 proc., tikėtina, kad tam įtakos turėjo nuo šių metų įsigaliojęs naujasis saugumo mokestis.
Gyvybės draudimo rinkoje dominuoja investicinis gyvybės draudimas: jo įmokos pirmąjį ketvirtį išaugo 10 proc. – iki 84,5 mln. Eur (80,5 % visų gyvybės draudimo įmokų). Didesnį investicinio gyvybės draudimo populiarumą galėjo paskatinti vykstanti antrosios pensijų kaupimo pakopos reforma – dėl jos dalis gyventojų ieško alternatyvių lėšų kaupimo ar investavimo sprendimų.
Ne gyvybės draudimo rinkoje dėmesio centre tebėra tos pačios trys draudimo rūšys: transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas (įmokos padidėjo 4,7 % – iki 92,0 mln. Eur), turto draudimas (atitinkamai 3,1 % – iki 83,4 mln. Eur) ir transporto priemonių kasko draudimas (atitinkamai 3,5 % – iki 73,9 mln. Eur).
Sparčiu augimo tempu šiemet išsiskyrė finansinių nuostolių draudimo ir pajamų apsaugos draudimo įmokos – jos padidėjo atitinkamai 12,8 ir 9,5 proc., tačiau kartu jos sudarė tik šiek tiek daugiau kaip 5 proc. visos ne gyvybės draudimo rinkos. Pernai sparčiai (beveik 15 %) augusios medicininių išlaidų draudimo įmokos pirmąjį ketvirtį sumenko 5,2 proc. – iki 46,8 mln. Eur.
Draudimo išmokos
Per šių metų pirmąjį ketvirtį draudėjams ir nukentėjusiems asmenims išmokėta 253,7 mln. Eur, arba 11,2 proc. daugiau nei 2025 m. sausio–kovo mėn.
Šiemet kur kas sparčiau augo ne gyvybės draudimo išmokos: jos padidėjo 13,4 proc. – iki 195,8 mln. Eur. Didžiausia šių išmokų dalis – 35 proc. – teko sausumos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimui (68,5 mln. Eur). Kasko draudimo išmokų dalis sudarė 27 proc. (52,9 mln. Eur), turto draudimo išmokos – 18 proc. (34,9 mln. Eur).
Gyvybės draudimo išmokos padidėjo 4,5 proc. – iki 57,8 mln. Eur. Iš jų 7,4 mln. Eur sudarė išmokos pagal draudžiamuosius įvykius (10,5 % daugiau), o 50,4 mln. Eur – išmokos iš draudėjų sukaupto kapitalo (3,6 % daugiau), mokamos pasibaigus ar nutraukus sutartis, taip pat atliekant dalinį atsiėmimą.
Finansiniai rezultatai
Lietuvoje licencijuotos draudimo įmonės pirmąjį ketvirtį kartu uždirbo 8,8 mln. Eur pelno – daugiau kaip 3 kartus mažiau nei prieš metus (28,2 mln. Eur). Gyvybės draudimo įmonių pelnas sumažėjo 40,3 proc. – iki 3,7 mln. Eur, ne gyvybės draudimo įmonių smuko 4,4 karto – iki 5 mln. Eur.
Mažesnį sektoriaus pelną lėmė 40 proc. prastesnis draudimo veiklos rezultatas ir 14 proc. sumažėjusios grynosios pajamos iš investicinės veiklos. Šiemet šešios draudimo įmonės dirbo pelningai, dvi įmonės patyrė nuostolį.
Nepaisant mažesnio pelno, sektorius palaiko didelį kapitalo pakankamumą. Bendras sektoriaus mokumo rodiklis ir toliau gerokai didesnis kaip 100 proc., todėl kapitalo padėtis yra stabili.
Draudimo brokerių įmonių pajamos šiemet, palyginti su 2025 m. sausio–kovo mėn., padidėjo 1,9 proc. – iki 28,8 mln. Eur. Draudimo brokeriai tarpininkavo sudarant 889,2 tūkst. ne gyvybės draudimo sutarčių (9,8 % daugiau nei prieš metus) ir 546 gyvybės draudimo sutartis (12,9 % mažiau).
2026 m. kovo pabaigoje šalies rinkoje draudimo paslaugas teikė 20 draudikų (8 Lietuvoje registruotos draudimo įmonės, 12 kitose Europos Sąjungos šalyse registruotų draudimo įmonių filialų), 107 draudimo brokerių įmonės ir 2 filialai.
Daugiau informacijos – Lietuvos banko Draudimo rinkos apžvalgoje.
