Konkurencija darbo rinkoje yra tiesiogiai susijusi su darbo užmokesčio nelygybe. Darbdaviams tarpusavyje aktyviau konkuruojant dėl darbuotojų, pastarųjų pozicijos darbo rinkoje stiprėja, o tai mažina jiems mokamo darbo užmokesčio skirtumus.
Tokia išvada daroma Lietuvos banko tyrėjo Jose Garcia-Louzao ir Ispanijos CUNEF universiteto docento Alessandro Ruggieri straipsnyje „Competition among firms in the labor market and the dynamics of wage inequality“, paskelbtame Ekonominės politikos tyrimų centro (Centre for Economic Policy Research, CEPR) tarptautiniame portale VoxEU.
Straipsnyje nagrinėjamas įmonių ir darbuotojų indėlis į darbo užmokesčio nelygybės dinamiką. Tyrėjų surinkti duomenys rodo, kad darbo užmokesčio nelygybę iš dalies lemia rinkos trūkumai, pavyzdžiui, darbdavio rinkos galia. Todėl darbuotojų padėties darbo rinkoje stiprinimas gali padėti sumažinti darbo užmokesčio skirtumus ir padidinti bendrą gerovę.
Įmonių įtaką darbo užmokesčio nelygybės pokyčiams akivaizdžiai matome Lietuvoje. Mūsų šalyje darbo užmokesčio nelygybė nuo 2000 iki 2020 m. sumažėjo 17 proc., o tą labiausiai lėmė darbuotojams palankūs pokyčiai darbo rinkoje.
Anot tyrėjų, per du dešimtmečius konkurencija Lietuvos darbo rinkoje tarp įmonių labai padidėjo. Tam įtakos turėjo ir Lietuvos narystė Europos Sąjungoje (ES) – tikėtina, kad po 2004 m. atsivėrusios ES darbo rinkos padidino konkurenciją tarp Lietuvos įmonių dėl darbuotojų, nes atsirado naujų darbo galimybių užsienyje.
J. Garcia-Louzao ir A. Ruggieri straipsnis parengtas remiantis ankstesniu Lietuvos banko skelbtu tyrimu, kuriame panaudoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) mikroduomenys.
Portalas VoxEU skelbia lyderiaujančių pasaulio ekonomistų komentarus, kuriais siekiam populiarinti moksliniais tyrimais pagrįstą politikos analizę.
