Šių metų pradžioje padėtis Lietuvos darbo rinkoje ir toliau buvo įtempta, nors nedarbo lygis padidėjo. Užimtųjų skaičius pasiekė istorinę aukštumą, vidutinis darbo užmokestis kilo sparčiau po pernai stebėto lėtesnio augimo, gyventojų darbo jėgos aktyvumas padidėjo. Vis dėlto pradeda ryškėti ir struktūriniai darbo rinkos pokyčiai, susiję su ekonominėmis veiklomis, darbo formomis ir migracijos srautais.
Komentuoja Laurynas Skirgaila, Lietuvos banko Ekonomikos departamento ekonomistas
Valstybės duomenų agentūros (VDA) sezoniškai pakoreguotais duomenimis, 2026 m. pirmąjį ketvirtį darbo jėgą sudarė 1,595 mln. žmonių (metinis augimas 1,5 %), o užimtųjų skaičius – 1,485 mln. (metinis augimas – 0,9 %) – tai aukščiausi lygiai per visą stebėjimo laikotarpį. Šio rekordo priežastis gana vienpusė: užimtumo augimą pirmąjį ketvirtį daugiausia lėmė savarankiškai dirbantieji, kurių siekė apie 2 proc. punktus, o samdomųjų darbuotojų skaičiaus metinis pokytis buvo neigiamas jau antrą ketvirtį iš eilės.
Šaltiniai: Valstybės duomenų agentūra ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pagal ekonomines veiklas augimą daugiausia palaikė pramonė (1,3 proc. punkto) ir statybos sektorius (0,7 proc. punkto). Paslaugų sektoriaus indėlis buvo neigiamas (minus 1,2 proc. punkto) – labiausiai užimtumas mažėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei viešojo valdymo ir gynybos srityse. Taigi rekordinis lygis pirmiausia pasiektas dėl persiskirstymo: kinta ir dirbančiųjų statusas, ir ekonominių veiklų sandara.
Stebima ir migracijos srautų pokyčių. Išankstiniais pagal sezoniškumą pakoreguotais VDA duomenimis, Lietuvos piliečių grynoji migracija kovo ir balandžio mėn. tapo neigiama – tai pirmas toks atvejis nuo 2020 m. pabaigos ir reikšmingas lūžis, palyginti su pastarųjų metų tendencija. Per 2026 m. pirmus keturis mėnesius lietuvių grynosios migracijos balansas buvo maždaug 4,3 tūkst. mažesnis nei 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu. Užsieniečių grynoji migracija šių metų pradžioje – šiek tiek didesnė nei vidutiniškai praėjusiais metais – vidutinis mėnesinis srautas viršija 2025 m. vidurkį apie 1,5 tūkst. Šie duomenys yra išankstiniai ir vėliau gali būti reikšmingai patikslinti, todėl juos reikia vertinti atsargiai. Vis dėlto Lietuvos piliečių migracijos tendencijų lūžis yra reikšmingas, o tolesnė jo raida turėtų būti atidžiai stebima.
.png)
Šaltiniai: Valstybės duomenų agentūra ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Sparčiau kylantys atlyginimai rodo, kad pernai mažesnis darbo užmokesčio didėjimo tempas, tikėtina, kad buvo tik laikinas. Remiantis naujausiais VDA duomenimis, 2026 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis bruto mėnesinis darbo užmokestis per metus padidėjo apie 9,3 proc. – kilo sparčiau nei 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį (8,2 %). Spartesniam kilimui didesnę įtaką turėjo viešasis sektorius, kuriame atlyginimai per metus paaugo 11,1, o privačiajame – 8,5 proc. Pagal ekonomines veiklas labiausiai išsiskyrė švietimo ir transporto sektoriai: pirmajame sektoriuje spartesnį atlyginimų kilimą iš dalies lėmė naujos kolektyvinės sutartys, antrajame – jau ilgesnį laiką stebimas darbuotojų trūkumas. Šis derinys rodo, kad nors viešojo sektoriaus sprendimai prisideda prie augimo tempo, dalis spaudimo didinti darbo užmokestį kyla ir iš privačiojo sektoriaus.
Situacijos iš esmės nekeičia ir padidėjęs nedarbo lygis. Pagal sezoniškai pakoreguotus VDA duomenis, 2026 m. pirmąjį ketvirtį jis sudarė 7,1 proc. – tai didžiausia reikšmė nuo 2024 m. trečiojo ketvirčio. Šis padidėjimas daugiausia susijęs ne su darbo vietų mažėjimu, o su didėjančiu gyventojų aktyvumu darbo rinkoje. Aktyvumo lygis pakilo nuo 62,6 proc. (2025 m. ketvirtąjį ketvirtį) iki 63,4 proc. (šių metų pradžioje) ir didėjo visų amžiaus grupių. Į darbo rinką grįžta arba įsitraukia vis daugiau gyventojų, o užimtųjų skaičius pasiekė rekordą.
.png)
Šaltiniai: Valstybės duomenų agentūra ir Lietuvos banko skaičiavimai.
2026 m. pirmąjį ketvirtį infliacija sudarė 3,5 proc., todėl darbo užmokesčio raida užtikrino teigiamą realiojo darbo užmokesčio kilimą. Artimiausią pusmetį infliacija veikiausiai bus didesnė ir realusis darbo užmokestis, tikėtina, kad kils lėčiau, tačiau gyventojų perkamoji galia tebedidės. Bendrai vertinant, pažymėtina, jog šių metų pradžios duomenys patvirtina, kad padėtis darbo rinkoje tebėra įtempta, nors jos vidaus struktūra kinta. Artimiausiais ketvirčiais verta stebėti, ar užimtumo susitraukimas paslaugų sektoriuje ir lietuvių grynosios migracijos pokyčiai yra trumpalaikiai svyravimai, ar gilesnio struktūrinio persiskirstymo požymiai.
