Lietuvoje gyventojai ir toliau aktyviai skolinasi vartojimo reikmėms bei būstui, todėl bendras namų ūkio kreditų portfelis vis dar auga kur kas sparčiau nei euro zonoje. Sumažėjusių būsto paskolų maržų aplinka skatino gyventojus nelaukti, kol įsigalios refinansavimo pakeitimai, ir jau sausio mėn. persiderėti dėl turimų būsto paskolų sąlygų. Nepaisant mažėjančių palūkanų normų naujų kreditų teikimas įmonėms Lietuvoje yra šiek tiek sumažėjęs, tačiau ir toliau išlieka kur kas aktyvesnis nei euro zonoje.
Komentuoja Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Indrė Dailydytė
Stebimas sumažėjęs naujų paskolų įmonėms srautas ir paskolų skaičius. Nors bendras euro zonos įmonių kredito portfelio augimas išlieka vangus, jis jau rodo pirmuosius atsigavimo ženklus: sausį metinis augimas siekė 2,0 proc. Tuo tarpu Lietuvos įmonių kreditavimas buvo gerokai aktyvesnis – portfelio metinis augimas sudarė 14,8 proc. (žr. 1 pav.), o tai yra 1,4 proc. punkto daugiau nei gruodžio mėn. Kita vertus, pastebimas sumažėjęs mėnesinis įmonių paskolų srautas (-14,3 % pokytis per metus) – suteikiamų paskolų skaičius taip pat išlieka sumažėjęs (sausio mėn. tikrųjų naujųjų paskolų išduota 11 proc. mažiau, lyginant su ilgalaikiu vidurkiu). Mėnesinė skolinimo apimtis išliko reikšminga – siekė 231 mln. Eur (žr. 3 pav.) ir vis dar viršijo ilgalaikį vidurkį (210 mln. Eur), nors ir buvo 54 mln. Eur mažesnė nei gruodį. Praėjusių metų pabaigoje iš esmės nekitusios naujų paskolų įmonėms palūkanų normos sausį pradėjo mažėti ir sudarė 4,9 proc. (žr. 2 lentelę).
Sparčiai augo tiek būsto, tiek vartojimo paskolų teikimas, o laukiant paprastesnio refinansavimo proceso įsigaliojimo, sausio mėn. buvo persitarta dėl rekordiškai daug būsto paskolų. Būsto kreditavimas išlieka spartus – sausio mėn. metinis srauto pokytis siekė 60 proc., o per metus visas būsto paskolų portfelis išaugo 9,2 proc. (žr. 1 pav. ir 1 lentelę). Lietuvos gyventojai, reaguodami į mažėjančią paskolų maržą prieš supaprastintos būsto paskolų refinansavimo tvarkos įsigaliojimą, aktyviau derėjosi dėl palankesnių turimų paskolų sąlygų: sausio mėn., po dviejų mėnesių mažėjimo, namų ūkių būsto paskolų persitarimų srautas reikšmingai išaugo ir pasiekė istoriškai didžiausią 227 mln. Eur vertę ,o mėnesinio srauto dalis sudarė 1,7 proc. viso portfelio (žr. 4 pav.). Nors euro zonos namų ūkių kredito portfelio augimas išlieka vangus (1,2 % per metus), Lietuvoje gyventojų kreditavimas spartėja – sausį paskolų gyventojams portfelio metinis augimas siekė 10,3 proc. (žr. 1 lentelę). Sumažėjusi vartojimo paskolų kaina dar labiau paskatino gyventojus aktyviai skolintis asmeninėms reikmėms. Sausį naujų vartojimo paskolų, suteiktų Lietuvos rezidentams, srautas siekė 54 mln. Eur1, o tai yra 49 proc. daugiau nei prieš metus (tuo tarpu euro zonos vartojimo paskolų srautas augo tik 3,8%). 2024 m. spalio mėn. „TF Bank“ įsteigus filialą Lietuvoje, banko jau turimo vartojimo paskolų portfelio prijungimas ir taip pat bendrai išaugęs naujų paskolų teikimas lėmė 34 proc. metinį portfelio augimą (žr. 1 pav. ir 1 lentelę).
Mažėjančių palūkanų normų aplinkoje gyventojų naujų terminuotųjų indėlių srautas vis dar mažėja. Sausio mėnesį gyventojų terminuotųjų indėlių palūkanų normos toliau nuosekliai mažėjo ir siekė 2,5 proc., tuo tarpu įmonių terminuotųjų indėlių palūkanų normos išliko stabilios – 2,6 proc. (žr. 3 lentelę ir 5 pav.). Nuo praėjusių metų pradžios gyventojų naujų terminuotųjų indėlių palūkanų normos sumažėjo 1,1 proc. punkto, o įmonių – 0,9 proc. punkto (žr. 5 pav.). Sausio mėnesį skirtumas tarp naujų būsto paskolų ir gyventojų terminuotųjų indėlių palūkanų normų išliko itin mažas – vos 1,5 proc. punkto (žr. 5 pav.). Įmonių segmente šis atotrūkis taip pat toliau mažėjo ir dabar yra beveik 0,6 proc. punkto mažesnis už ilgalaikį vidurkį. Gyventojų terminuotųjų indėlių srautas sausį sudarė 73,9 mln. Eur – beveik trečdaliu mažiau lyginant su vidutiniu terminuotų indėlių srautu 2024 m., o terminuoti indėliai sudarė apie 32 proc. visų gyventojų indėlių. Keturis mėnesius iš eilės mažėjusi įmonių terminuotųjų indėlių dalis visame įmonių indėlių portfelyje sausio mėn. atsispyrė nuo mažėjimo tendencijos ir sudarė 16,8 proc. (0,4 proc. didesnė nei gruodžio mėn.). Bendras indėlių pokytis lyginant su praėjusių metų sausio mėn. gyventojams ir įmonėms siekė atitinkamai 12,3 ir 0,7 proc.
1 lentelė. Pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolų portfelio ir srauto vertės pokytis
(procentais; srauto duomenims taikomas 3 mėn. slankusis vidurkis)
|
Metinis portfelio pokytis
|
Metinis srauto pokytis
|
|||||
|
sausis
|
gruodis
|
lapkritis
|
sausis
|
gruodis
|
lapkritis
|
|
|
Privatusis ne finansų sektorius
|
12,2
|
11,4
|
10,7
|
18,8
|
26
|
43,2
|
|
Paskolos ne finansų įmonėms
|
14,8
|
13,4
|
12,6
|
-14,3
|
3,5
|
29,9
|
|
Paskolos namų ūkiams
|
10,3
|
9,8
|
9,3
|
61,9
|
54,5
|
54,5
|
|
Būsto paskolos
|
9,2
|
8,7
|
8,3
|
60,1
|
53,3
|
57,9
|
|
Vartojimo paskolos (Lietuvos rezidentams)
|
33,9
|
33,4
|
29,8
|
49,2
|
56
|
51,2
|
|
Kitos paskolos
|
1,3
|
1,1
|
1,9
|
2,2
|
2,4
|
–1,9
|
2 lentelė. Tikrųjų naujų PFĮ paskolų palūkanų normos
(procentais)
|
|
Sausis
|
Gruodis
|
Lapkritis
|
|
Privatusis ne finansų sektorius
|
5,7
|
5,6
|
5,6
|
|
Paskolos ne finansų įmonėms
|
4,9
|
5,2
|
5,1
|
|
Paskolos namų ūkiams
|
6,1
|
6,1
|
5,9
|
|
Būsto paskolos
|
4,1
|
4,1
|
4,3
|
|
Vartojimo paskolos
|
8,9
|
9,2
|
9,1
|
|
Paskolos kitiems tikslams
|
8,9
|
9,1
|
8,0
|
3 lentelė. Namų ūkių (NŪ) ir įmonių naujų terminuotųjų indėlių PFĮ palūkanų normos
(procentais)
|
|
Sausis
|
Gruodis
|
Lapkritis
|
|
Sausis
|
Gruodis
|
Lapkritis
|
|
NŪ
|
2,5
|
2,7
|
2,8
|
Įmonių
|
2,6
|
2,6
|
2,7
|
|
NŪ iki 1 m.
|
2,4
|
2,7
|
2,8
|
Įmonių iki 1 m.
|
2,5
|
2,6
|
2,7
|
|
NŪ nuo 1 iki 2 m.
|
3,0
|
3,1
|
3,1
|
Įmonių nuo 1 iki 2 m.
|
3,4
|
2,5
|
2,5
|
|
NŪ nuo 2 m.
|
2,6
|
2,7
|
3,1
|
Įmonių nuo 2 m.
|
1,2
|
0,5
|
0,0
|
1 Skaičiuojant 3 mėn. slankiuoju vidurkiu.
