2026 m. pavasarį būsto rinka buvo aktyvi, prie to prisidėjo augusi investicinio būsto paklausa. Vis dėlto II pensijų pakopos lėšų skatinamojo poveikio kol kas nematyti. Būsto kainų augimo tempui dvigubai viršijant atlyginimų didėjimą, įperkamumas toliau prastėjo, o tai ribojo būsto rinkos aktyvumą. Naujų būstų statyba spartėjo, bet didžiausio fizinės pasiūlos prieaugio galima tikėtis 2027 m. antroje pusėje.
Komentuoja Daumantas Skinkys, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas
2026 m. pavasarį būsto rinkos aktyvumas buvo didelis, bet tolesnio augimo nestebima. Šį pavasarį būsto rinkos aktyvumas iš esmės nekito – sandorių skaičius toliau viršijo ilgalaikį vidurkį 10–15 proc. Nors tikėtasi, kad rinką kaitins atsiimtos II pensijų pakopos lėšos, kol kas reikšmingo jų poveikio nematyti. Sezoniškai koreguoti balandžio–gegužės mėn. duomenys rodo, kad pardavimų skaičius buvo stabilus daugumoje Lietuvos teritorijų1. Rinkos stabilumą iš dalies lemia tai, kad 2023–2024 m. atidėti būsto sandoriai2 greičiausiai jau yra įvykę. Tuomet pabrangus skolinimuisi ir vyraujant geopolitinei įtampai galėjo susidaryti apie 8 tūkst. atidėtų būsto sandorių fondas (beveik 20 % metinės rinkos apyvartos). 2026 m. gegužę šie sandoriai jau veikiausiai buvo įgyvendinti ir „suspaustos spyruoklės“ efektas nebeturėtų veikti tolesnio rinkos aktyvumo (žr. 1 pav.).
Investiciniai sandoriai palaiko aukštą būsto paklausą. 2026 m. pirmąjį ketvirtį būstą savo reikmėms perkantys asmenys sudarė tiek pat sandorių, kiek ir prieš metus. Kita vertus, investicinių sandorių3 skaičius toliau augo ir pasiekė rekordinį, 2021 m. fiksuotą, lygį (žr. 2 pav.). Bendrai Lietuvoje kas trečias būsto sandoris yra investicinis, o tokių sandorių gausa išsiskiria Vilnius (apie 40 %); sostinę pastaraisiais metais prisivijo ir Kaunas (37 %). Būsto kaip investicijos patrauklumą Lietuvoje didina vieni mažiausių Europos Sąjungos mastu NT ir žemės mokesčiai, taip pat palankus nuomos pajamų ir kapitalo prieaugio apmokestinimas.
Metinis būsto kainų4 augimas viršija 15 proc., tad kainos jau didėja dvigubai sparčiau nei gyventojų uždarbis. LB PSBKI, VDA ir Ober-Haus būsto kainų indeksai 2026 m. pavasarį didėjo 12–17 proc. metiniu tempu (žr. 3 pav.). Vidutiniam darbo užmokesčiui į rankas per metus paaugus 8 proc., būsto įperkamumas toliau prastėjo. Nepaisant to, vidutines pajamas uždirbantiems gyventojams jis tebėra geresnis nei 2015 m. (žr. 4 pav.). Vis dėlto vidurkis neparodo skirtumų tarp pajamų grupių: gyventojui, gaunančiam medianines pajamas, įperkamumas jau yra prastesnis nei prieš dešimtmetį – tokio asmens uždarbis minėtu laikotarpiu padidėjo apie 150, o būsto kainos – 170 proc. (vidutinės pajamos didėjo 180 %). Namų ūkiams, kurių pajamos mažesnės, įperkamumas jau suprastėjo reikšmingai, ir tai tampa vienu būsto rinkos aktyvumą ribojančių veiksnių.
Leidimų išdavimas ir naujų būstų statyba pavasarį toliau spartėjo, bet didžiausio fizinės pasiūlos prieaugio galima tikėtis 2027 m. antroje pusėje. Remiantis UAB „Inreal“ duomenimis, būsto pasiūla Lietuvos didmiesčių pirminėje rinkoje 2026 m. birželio mėn. siekė 10 tūkst. būstų ir per metus išaugo net 25 proc. Kita vertus, UAB „Realco“ duomenys rodo, kad Vilniuje net 70 proc. skelbimuose esančio naujo būsto statybos dar nėra baigtos. Taigi, nepaisant reikšmingai padidėjusio suteiktų leidimų ir pradėtų statybų skaičiaus, baigtų statybų skaičius tebėra žemumose (žr. 5 pav.). Istoriniai duomenys rodo, kad aktyvesnė būsto plėtra fizine jau baigto statyti būsto pasiūla tampa praėjus 5–7 ketvirčiams (žr. 6 pav.). Tai reiškia, kad didesnio fizinės pasiūlos prieaugio galima tikėtis 2027 m. vasarą–rudenį, o iki tol didelė dalis rezervacijų pirminėje rinkoje veikiausiai bus sudaryta dėl dar nebaigto statyti būsto.
1 Išskyrus Tauragės mieste fiksuotą sumažėjimą, nė vienoje Lietuvos apskrityje nefiksuotas statistiškai reikšmingas sandorių didėjimas ar mažėjimas vertinant tiek metinius, tiek ketvirtinius, tiek mėnesinius sandorių skaičiaus pokyčius.
2 Atidėtais sandoriais laikomas skirtumas tarp 2015–2025 m. vidurkio ir rinkos atvėsimo laikotarpiu (2022 m. III ketv. – 2024 m. II ketv.) fiksuoto sandorių skaičiaus. Įgyvendintais atidėtais sandoriais laikomas 2024 m. III ketv. – 2026 m. I ketv. sandorių perviršis, palyginti su 2015–2025 m. tendencija.
3 Investiciniais laikomi sandoriai, kai namų ūkio perkamo gyvenamojo NT objekto vertė yra mažesnė už bent vieną jau turimą objektą; taip pat įmonių būsto įsigijimai.
4 Remiantis Valstybės duomenų agentūros (VDA), Lietuvos banko pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksu (LB PSBKI) ir UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas (toliau – Ober-Haus) būsto kainų indeksu.
