Sutuoktinis išėjo iš namų ir ryšys nutrūko. Išvyko į užsienį, tačiau nežinoma nei valstybė, nei adresas. Nebendrauja metų metus, neatsako į žinutes, o artimieji taip pat nežino arba nenori pasakyti, kur jis gyvena. Ar tokioje situacijoje kitas sutuoktinis lieka „įstrigęs“ santuokoje?
Ne. Vien tai, kad sutuoktinio gyvenamoji vieta nežinoma arba su juo nepavyksta susisiekti, savaime neužkerta kelio santuokai nutraukti.
Tačiau labai svarbu atskirti dvi teisiškai skirtingas situacijas:
- nežinoma sutuoktinio gyvenamoji vieta;
- sutuoktinis teismo sprendimu yra pripažintas nežinia kur esančiu.
Kasdienėje kalboje abi situacijos gali būti vadinamos tiesiog „sutuoktinis dingo“, tačiau teisinės jų pasekmės nėra vienodos.
Nežinau, kur gyvena sutuoktinis. Ar galiu paduoti skyryboms?
Taip.
Kito sutuoktinio nežinomas adresas pats savaime nereiškia, kad santuokos nutraukimo byla negali būti pradėta.
Tačiau teismui turi būti pateikta turima informacija apie kitą sutuoktinį, o procesiniai dokumentai jam turi būti įteikiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Todėl problema tokioje byloje dažniausiai yra ne pati teisė išsiskirti, o tinkamas kitos šalies informavimas apie vykstantį procesą.
Teismas negali paprasčiausiai laikyti žmogaus nedalyvaujančiu vien todėl, kad ieškovas nežino jo dabartinio adreso. Turi būti naudojamos įstatyme numatytos procesinių dokumentų įteikimo priemonės.
„Nežinau jo adreso“ dar nereiškia „pripažintas nežinia kur esančiu“
Šitas skirtumas labai svarbus.
Civilinio kodekso 3.55 straipsnis numato specialų santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu pagrindą, kai kitas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu.
Tačiau vien to, kad žmogus ilgą laiką neatsiliepia telefonu, nepalaiko ryšio ar šeima nežino jo adreso, nepakanka teigti, kad jis teisine prasme yra pripažintas nežinia kur esančiu.
Tam reikalingas teismo sprendimas.
Todėl negalima automatiškai remtis Civilinio kodekso 3.55 straipsniu vien parašius ieškinyje: „nežinau, kur mano sutuoktinis“.
Kada asmuo gali būti pripažintas nežinia kur esančiu?
Civilinis kodeksas numato atskirą asmens pripažinimo nežinia kur esančiu procedūrą.
Tai nėra vien techninis adreso paieškos veiksmas prieš skyrybas. Teismas turi nustatyti įstatyme numatytas aplinkybes, leidžiančias žmogui suteikti tokį teisinį statusą.
Todėl kiekvienu atveju reikia įvertinti, ar iš tiesų yra pagrindas pradėti atskirą procesą dėl sutuoktinio pripažinimo nežinia kur esančiu, ar skyrybų bylą galima ir tikslingiau pradėti kitu teisiniu pagrindu.
Jeigu sutuoktinis tiesiog vengia kontakto, tačiau žinoma, kad jis gyvas, dirba konkrečioje valstybėje ar palaiko ryšius su kitais žmonėmis, tai nebūtinai yra situacija, kuriai skirtas asmens pripažinimo nežinia kur esančiu institutas.
Kodėl pripažinimas nežinia kur esančiu svarbus skyryboms?
Todėl, kad Civilinio kodekso 3.55 straipsnyje tai tiesiogiai nurodyta kaip vienas iš pagrindų nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu.
Pagal šį straipsnį santuoka vieno sutuoktinio prašymu gali būti nutraukta, kai egzistuoja bent viena iš įstatyme nustatytų sąlygų. Viena jų – kitas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu.
Tokios bylos nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka.
Ar prieš skyrybas būtina pirmiausia pripažinti sutuoktinį nežinia kur esančiu?
Ne visada.
Čia svarbu nepasidaryti nereikalingo papildomo proceso.
Jeigu žmogaus buvimo vieta nežinoma, tai dar nereiškia, kad vienintelis kelias į skyrybas yra pirmiausia kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo nežinia kur esančiu.
Santuoka gali būti nutraukiama ir kitais Civiliniame kodekse nustatytais pagrindais, jeigu jų sąlygos konkrečioje situacijoje yra įvykdytos.
Pavyzdžiui, gali būti aktualus santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės. Tačiau tada jau reikia vertinti ne tai, kad nežinomas jo adresas, o ar egzistuoja ir gali būti įrodytas įstatyme numatytas santuokos iširimo dėl kaltės pagrindas.
Todėl prieš pasirenkant procedūrą verta nustatyti, kuris teisinis kelias konkrečioje situacijoje yra pagrįstas.
Jeigu sutuoktinio gyvenamoji vieta nežinoma ir neaišku, kokiu pagrindu pradėti skyrybas, šeimos teisės konsultacijos metu galima įvertinti tinkamą procedūrą ir reikalingus įrodymus.
O jeigu sutuoktinis tiesiog slepiasi, kad negautų teismo dokumentų?
Vengimas priimti dokumentus savaime nesuteikia teisės sustabdyti civilinės bylos neribotam laikui.
Civilinio proceso taisyklės numato įvairius dokumentų įteikimo būdus ir situacijas, kai įprastas įteikimas nepavyksta.
Tačiau teismui turi būti pateikta visa turima teisinga informacija apie atsakovą. Jeigu žinomas jo faktinis adresas, darbovietė, gyvenamoji valstybė ar kiti kontaktiniai duomenys, jų nereikėtų slėpti vien siekiant greitesnio proceso.
Procesinio dokumentų įteikimo tikslas – realiai užtikrinti kitos šalies teisę žinoti apie bylą ir joje gintis.
Todėl „jis neima laiškų“ ir „nežinoma, kur jis yra“ teisiškai nėra tas pats.
Ar teismas pats ieškos dingusio sutuoktinio?
Nereikėtų proceso planuoti remiantis prielaida, kad visą atsakovo paiešką už pareiškėją atliks teismas.
Pareiškėjas turi pateikti teismui jam žinomus duomenis ir sąžiningai nurodyti aplinkybes, susijusias su kito sutuoktinio gyvenamąja vieta.
Praktikoje gali būti tikrinami registrų duomenys, naudojami skirtingi procesinių dokumentų įteikimo būdai, o tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais gali būti sprendžiama dėl kitų procesinių priemonių.
Kuo daugiau tikslios informacijos turima pradžioje, tuo mažesnė tikimybė, kad byla užstrigs vien dėl dokumentų įteikimo.
Kokią informaciją verta surinkti?
Jeigu dabartinis adresas nežinomas, naudinga surinkti viską, kas gali padėti tiksliai identifikuoti asmenį ir nustatyti jo buvimo vietą.
Tai gali būti:
- paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas;
- paskutinė žinoma gyvenamoji valstybė;
- darbovietė;
- telefono numeris ir elektroninio pašto adresas;
- žinomi artimųjų kontaktai;
- informacija apie nekilnojamąjį turtą;
- žinomos aplinkybės, kada ir kur sutuoktinis paskutinį kartą gyveno;
- turima informacija apie išvykimą į užsienį.
Svarbu pateikti ne spėjimus, o tai, kas iš tikrųjų žinoma.
O jeigu žinau tik tai, kad sutuoktinis išvyko į užsienį?
Tada byloje atsiranda tarptautinis elementas.
Jeigu žinoma valstybė, kurioje sutuoktinis gyvena, tačiau nežinomas tikslus adresas, pirmiausia reikia įvertinti tiek Lietuvos teismų tarptautinę jurisdikciją, tiek procesinių dokumentų įteikimo galimybes.
Kaip aptarėme ankstesniuose šio ciklo straipsniuose, vien sutuoktinio gyvenimas užsienyje savaime nepanaikina galimybės skirtis Lietuvoje.
Tačiau tarptautinėje byloje negalima automatiškai taikyti vien Lietuvos vidaus procesui įprastos schemos.
Ar sutuoktinis gali sustabdyti skyrybas tiesiog neatsiliepdamas?
Ne.
Civilinis procesas negali priklausyti vien nuo atsakovo noro pakelti telefoną, atsakyti į elektroninį laišką ar savanoriškai pasirašyti dokumentus.
Tačiau tai nereiškia, kad teismas gali ignoruoti atsakovo procesines teises.
Esminis skirtumas toks: sutuoktinio sutikimas su skyrybomis ir tinkamas jo informavimas apie bylą yra du skirtingi dalykai.
Jeigu pasirinktai santuokos nutraukimo procedūrai jo sutikimo nereikia, vien atsisakymas bendradarbiauti skyrybų neužblokuoja. Tačiau teismas vis tiek turi užtikrinti teisėtą procesą.
Ar galima išsiskirti, jeigu sutuoktinis dingo prieš daugelį metų?
Taip, tačiau pats metų skaičius dar nepasako, kokia skyrybų procedūra turi būti taikoma.
Jeigu sutuoktinis jau yra teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu, Civilinio kodekso 3.55 straipsnis tiesiogiai numato galimybę nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu.
Jeigu tokio teismo sprendimo nėra, reikia įvertinti faktines aplinkybes ir kitus galimus santuokos nutraukimo pagrindus.
Todėl nėra universalios taisyklės „jeigu žmogus dingo trejiems ar penkeriems metams, galima automatiškai išsiskirti“.
Ar tokioje byloje reikalinga mediacija?
Tai priklauso nuo pasirinkto santuokos nutraukimo pagrindo ir nuo to, ar egzistuoja šeimos ginčas, kuriam taikoma privalomoji mediacija.
Jeigu santuoka nutraukiama Civilinio kodekso 3.55 straipsnyje numatytu vieno sutuoktinio prašymu, tai yra speciali supaprastinto proceso procedūra. Civilinio kodekso 3.57 straipsnyje taip pat nustatyta, kad tokioje byloje netaikomos Civilinio kodekso 3.54 straipsnyje numatytos sutuoktinių taikinimo priemonės.
Tačiau jeigu dėl santuokos nutraukimo ar kitų šeimos klausimų kyla ginčas, reikia atskirai įvertinti privalomosios mediacijos taisykles.
Todėl vien faktas „sutuoktinis dingęs“ pats savaime nėra pakankamas atsakymas į klausimą, ar mediacija reikalinga.
Kas bus su vaikais?
Sutuoktinio dingimas nepanaikina būtinybės išspręsti nepilnamečių vaikų interesų.
Nutraukdamas santuoką vieno sutuoktinio prašymu, teismas turi spręsti įstatyme numatytus klausimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo, taip pat kitus su santuokos nutraukimo pasekmėmis susijusius klausimus.
Jeigu kitas tėvas faktiškai daugelį metų nedalyvauja vaiko gyvenime, tai yra svarbi faktinė aplinkybė, tačiau vaiko teisė į išlaikymą dėl to neišnyksta.
O kaip bus dalijamas turtas?
Dingęs sutuoktinis nepraranda nuosavybės teisių vien todėl, kad jo buvimo vieta nežinoma.
Jeigu santuokos metu įgyta bendro turto, jo klausimas turi būti sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso 3.59 straipsnis numato, kad nutraukdamas santuoką vieno sutuoktinio prašymu teismas sprendžia ir bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus įstatyme numatytą atvejį, kai turtas jau padalytas notarine tvarka.
Todėl negalima vadovautis logika: „jis dingo, vadinasi, visas turtas lieka man“.
O jeigu yra bendrų paskolų ir skolų?
Sutuoktinio dingimas savaime nepanaikina prievolių kreditoriams.
Jeigu yra būsto paskola, vartojimo kreditas, lizingas ar kitų bendrų prievolių, reikia nustatyti jų pobūdį ir tai, kas pagal sutartį bei įstatymą atsako kreditoriui.
Skyrybų procesas savaime neperrašo banko sutarties ir neatleidžia vieno skolininko nuo prievolės vien todėl, kad sutuoktiniai nebegyvena kartu arba vieno iš jų gyvenamoji vieta nežinoma.
Todėl tokiose bylose turto ir skolų klausimus verta įvertinti dar prieš kreipiantis į teismą.
Ar dingusį sutuoktinį galima tiesiog išregistruoti iš santuokos?
Ne.
Santuoka nenutrūksta dėl to, kad žmonės daugelį metų nebendrauja, gyvena atskirai arba vieno iš jų buvimo vieta nežinoma.
Kol santuoka nėra nutraukta įstatymo nustatyta tvarka, asmenys teisiškai lieka sutuoktiniais.
Todėl ilgalaikis faktinis išsiskyrimas nėra santuokos nutraukimo pakaitalas.
Nuo ko pradėti, jeigu sutuoktinio gyvenamoji vieta nežinoma?
Pirmiausia verta atsakyti į kelis klausimus:
- kada paskutinį kartą buvo žinoma sutuoktinio gyvenamoji vieta;
- ar žinoma, kad jis gyvas ir kurioje valstybėje gali būti;
- ar yra galiojantis teismo sprendimas pripažinti jį nežinia kur esančiu;
- ar sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų;
- ar yra bendro turto ir skolų;
- kokiu teisiniu pagrindu gali būti nutraukta santuoka;
- kokie duomenys gali padėti įteikti kitam sutuoktiniui procesinius dokumentus.
Tik tada verta pasirinkti konkrečią santuokos nutraukimo procedūrą.
Jeigu kito sutuoktinio buvimo vieta nežinoma ir reikia įvertinti, kaip pradėti procesą, galima kreiptis dėl skyrybų situacijos teisinio įvertinimo.
Dingęs sutuoktinis nereiškia neįmanomų skyrybų
Svarbiausia nesuplakti dviejų situacijų.
Nežinoma gyvenamoji vieta pirmiausia kelia procesinių dokumentų įteikimo ir tinkamo atsakovo informavimo problemą.
Teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esantis sutuoktinis jau yra konkretus Civilinio kodekso 3.55 straipsnyje nustatytas pagrindas santuoką nutraukti vieno sutuoktinio prašymu.
Todėl žmogui, kuris metų metus nežino, kur yra jo sutuoktinis, nereikia daryti išvados, kad išsiskirti neįmanoma. Reikia nustatyti faktinę situaciją, pasirinkti tinkamą santuokos nutraukimo pagrindą ir teisėtai išspręsti kitos šalies informavimo bei santuokos nutraukimo pasekmių klausimus.
Paveikslėlis: 05-sutuoktinis-dingo-nezinoma-gyvenamoji-vieta.jpg
ALT: Sutuoktinis dingo arba nežinoma jo gyvenamoji vieta – skyrybos ir santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu