Tarptautinis euro vaidmuo 2025 m. nuosaikiai sustiprėjo. Tai rodo neseniai paskelbta Europos Centrinio Banko tarptautinio euro vaidmens ataskaita – didžiausias augimas fiksuotas tarptautinio finansavimo, žaliųjų obligacijų ir portfelinių investicijų srityse.
Tačiau šis teigiamas pokytis vyksta vis labiau fragmentuotoje tarptautinėje pinigų sistemoje, kurioje konkurencija vyksta ne tik geopolitiniu, bet ir technologiniu lygmeniu. Todėl ateityje tarptautinė euro svarba priklausys ne vien nuo tradicinių rodiklių – ekonominio svorio, finansų rinkų gylio ar makroekonominio stabilumo. Vis svarbiau bus tai, ar euras sugebės įsitvirtinti naujos kartos, turto konvertavimo į žetonus (tokenizuotoje) finansų infrastruktūroje, kurioje pinigai ir finansinis turtas cirkuliuoja skaitmeninių žetonų forma.
Eglė Wallner, Lietuvos banko Tarptautinių ryšių skyriaus vyresnioji ekonomistė
Vienas ryškiausių šios transformacijos pavyzdžių – stabilizuotoji virtualioji valiuta (angl. stablecoins), arba skaitmeniniai stabilieji žetonai. Šiuo metu apie 99 proc. jų rinkos yra išreikšta JAV doleriais, o su euru susieta stabilizuotoji virtualioji valiuta sudaro vos 0,2–0,3 proc. rinkos. Toks disbalansas svarbus todėl, kad technologinė finansų rinkų raida keičia pačią valiutų konkurencijos logiką – vis daugiau mokėjimų ir atsiskaitymų persikelia į tokenizuotas platformas, kuriose svarbu ne tik valiutos patikimumas, bet ir jos prieinamumas skaitmeniniu formatu, likvidumas bei integracija į rinkos infrastruktūrą.
Jeigu per artimiausius kelerius metus stabilizuotosios virtualiosios valiutos rinka pasieks prognozuojamus 2 trln. JAV dol.1, doleris gali įgyti reikšmingą pranašumą kaip pagrindinė atsiskaitymo valiuta atliekant tokenizuotas finansines operacijas, nebent lygiagrečiai bus išplėtotos pakankamo masto eurais išreikštos alternatyvos.
Stabilizuotoji virtualioji valiuta jau peržengė kriptoturto ekosistemos ribas
Stabilizuotoji virtualioji valiuta – skaitmeniniai žetonai, kurių vertė paprastai susieta su tradicine valiuta, dažniausiai JAV doleriu. Jų emitentai įsipareigoja žetonus išpirkti santykiu 1:1, o šį įsipareigojimą užtikrina saugiais ir likvidžiais rezervais, pavyzdžiui, bankų indėliais ar trumpalaikėmis vyriausybės obligacijomis.
Šiandien stabilizuotosios virtualiosios valiutos bendra rinkos kapitalizacija didesnė kaip 300 mlrd. JAV dol., o mėnesinė sandorių vertė siekia apie 1 trln. JAV dol. Nors maždaug 80 proc. jų vis dar naudojami prekybai kriptoturtu, jų paskirtis sparčiai plečiasi. Stabilizuotoji virtualioji valiuta vis dažniau naudojama tarpvalstybiniams mokėjimams, atsiskaitymams skaitmeninėse platformose ir ateityje gali tapti svarbia atsiskaitymo priemone tokenizuoto finansinio turto rinkose.
JAV dolerio dominavimas persikelia į skaitmeninę infrastruktūrą
Beveik visa stabilizuotosios virtualiosios valiutos rinka yra susieta su JAV doleriu, todėl skaitmeninėje finansų infrastruktūroje jau formuojasi stiprūs dolerio tinklo efektai.
Finansų rinkose tinklo efektai yra ypač svarbūs – kuo daugiau dalyvių naudoja tam tikrą atsiskaitymo priemonę, tuo ji tampa patrauklesnė kitiems rinkos dalyviams, mažėja sandorių sąnaudos ir didėja likvidumas. Jei tokenizuoto turto rinkose ir tarpvalstybinių mokėjimų srityje įsitvirtins JAV doleriu denominuota stabilizuotoji virtualioji valiuta, doleris įgis papildomą struktūrinį pranašumą.
Tai reikštų, kad JAV dolerio tarptautinis vaidmuo būtų grindžiamas ne vien tradiciniais pranašumais – giliomis kapitalo rinkomis, likvidžia iždo vertybinių popierių rinka ar plačiu naudojimu tarptautinėje prekyboje. Vis didesnę reikšmę įgytų technologinė infrastruktūra – mokėjimų protokolai, skaitmeninės piniginės, platformų standartai ir likvidumo koncentracija.
Todėl ateityje tarptautinis valiutų vaidmuo vis dažniau bus vertinamas ne tik pagal jų dalį oficialiosiose atsargose, tarptautinėse obligacijose ar užsienio valiutų rinkoje, bet ir pagal jų pozicijas tokenizuotose atsiskaitymų grandinėse. Jei jose dominuos doleris, tarptautinis euro vaidmuo gali silpnėti net ir tuo atveju, jei tradiciniai rodikliai ir toliau bus stabilūs.
Stabilizuotosios virtualiosios valiutos plėtra – Europos pasirengimo testas
Tai reiškia, kad euro ateitis priklausys ne tik nuo ekonomikos pagrindų. Vis svarbesnis tampa klausimas, ar euras bus plačiai prieinamas, likvidus ir patogus naudoti tokenizuotose mokėjimų bei atsiskaitymų grandinėse.
Siekiant sustiprinti euro pozicijas tokenizuotoje finansų infrastruktūroje, svarbios trys kryptys.
Pirmoji – reguliavimas. Europos Sąjungos (ES) Kriptoturto rinkų reglamentas (angl. Markets in Crypto-Assets Regulation, MiCA) stiprina Europos reguliacinį patikimumą. Vis dėlto pasaulyje tebesanti stabilizuotosios virtualiosios valiutos reguliavimo fragmentacija Europai nėra palanki. Todėl ES reguliavimas turi būti subalansuotas – pakankamai griežtas, kad užtikrintų rezervų kokybę ir vartotojų apsaugą, tačiau kartu nekuriantis perteklinių atitikties sąnaudų, kurios skatintų veiklą perkelti už ES ribų.
Antroji kryptis – infrastruktūra. Europai svarbu plėtoti ne tik eurais denominuotą stabilizuotąją virtualiąją valiutą, bet ir platesnę euro atsiskaitymų ekosistemą: skaitmeninį eurą, didmeninių atsiskaitymų inovacijas bei europinę tarpvalstybinių mokėjimų infrastruktūrą. Ypač svarbūs didmeniniai atsiskaitymai centrinio banko pinigais, arba didmeninė centrinio banko skaitmeninė valiuta (angl. central bank digital currency, CBDC), kuri leistų saugiai atsiskaityti už tokenizuotus komercinių bankų pinigus, vertybinius popierius ir kitą finansinį turtą. Daugelio analitikų vertinimu, CBDC galėtų tapti saugesne alternatyva privačiai stabilizuotajai virtualiajai valiutai, tačiau abi priemonės gali sėkmingai papildyti viena kitą, jei bus aiškiai apibrėžtos jų funkcijos ir reguliavimas.
Trečioji kryptis – rinkos plėtra. Ilgą laiką buvo manoma, kad dėl gerai veikiančios momentinių mokėjimų sistemos Europoje eurais denominuotos stabilizuotosios virtualiosios valiutos paklausa tebebus ribota. Vis dėlto ši prielaida silpnėja. Nors jų rinkos vertė kol kas siekia tik apie 0,7–0,9 mlrd. JAV dol., per 12 mėn. po MiCA reglamento įsigaliojimo ji išaugo daugiau nei dvigubai. Be to, 2025 m. tyrimo duomenimis, beveik 60 proc. Europos finansų įmonių jau naudoja arba planuoja naudoti stabilizuotąją virtualiąją valiutą mokėjimams.
Papildomą impulsą gali suteikti ir Qivalis projektas. Prie pradinio 9 didžiausių Europos bankų konsorciumo, vėliau prisijungė 3 kredito įstaigos, gegužės mėn. – dar 25 bankai. Šiandien konsorciumas vienija 37 finansų įstaigas iš 15 valstybių ir siekia dar šiais metais išleisti MiCA reglamento reikalavimus atitinkančią bendrą su euru susietą stabilizuotąją virtualiąją valiutą.
Strateginis Europos tikslas nėra konkuruoti su stabilizuotąja virtualiąja valiuta kaip technologija. Tikslas – užtikrinti, kad euras ir ateityje būtų natūrali atsiskaitymo, vertės saugojimo ir finansinių sandorių valiuta skaitmeninėje ekonomikoje. Jei Europa laiku sukurs patikimą euro atsiskaitymų infrastruktūrą tokenizuotose rinkose, stabilizuotosios virtualiosios valiutos plėtra gali tapti ne grėsme euro tarptautiniam vaidmeniui, o galimybe jį sustiprinti.
1 Prognozių spektras svyruoja nuo 500 mlrd. iki 3,7 trln. JAV dol. iki 2030 m.
