Gimstamumas Lietuvoje sparčiai traukiasi ir jau yra vienas mažiausių Europoje. Duomenys rodo, kad ši tendencija susijusi ne tik su mažėjančiu vaikų skaičiumi šeimose, bet ir su tuo, kad vis mažiau žmonių apskritai susilaukia vaikų. Todėl svarbiausia yra mažinti kliūtis, trukdančias norintiems kurti šeimą, ir pripažinti, kad viena priemonė negali iš esmės pakeisti ilgalaikės gimstamumo mažėjimo tendencijos.
Federica Brenna, Jose Garcia-Louzao ir Stefan Girstmair, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Taikomųjų makroekonominių tyrimų skyrius
Nedidelis gimstamumas yra ir ekonominis iššūkis. Ilgainiui mažėja dirbančiųjų skaičius, didėja pensijų ir sveikatos priežiūros sistemoms tenkanti našta, mažėja ekonomikos augimo potencialas. Todėl Lietuvai svarbu ne tik ieškoti būdų gimstamumui didinti, bet ir prisitaikyti prie senėjančios visuomenės.
2024 m. gimstamumo rodiklis Lietuvoje buvo vienas mažiausių Europoje, o nuo 2017 m. jis sparčiai mažėja. Tokia tendencija būdinga daugeliui šalių, tačiau Lietuvoje gimstamumo nuosmukis pastaraisiais metais yra ypač ryškus. Lietuvos banko tyrime nagrinėjama, ar tai daugiausia lemia vėlesnis šeimos kūrimas, mažėjantis tėvais tampančių žmonių skaičius ar mažesnės šeimos.
Bendras gimstamumo rodiklis Europos šalyse
Šaltinis: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šeimos duomenų bazė ir tyrimo autorių skaičiavimai.
Gimstamumas mažėjo beveik visose amžiaus grupėse, ypač tarp 30 metų moterų. Nors dalis žmonių vaikų susilaukia vėliau, gimstamumo mažėjimo negalima paaiškinti vien vaikų susilaukimo atidėjimu. Apie tris ketvirtadalius pastarojo meto gimstamumo rodiklio mažėjimo lemia mažėjantis pirmojo vaiko susilaukiančių žmonių skaičius, o kitą dalį – mažėjantis vaikų skaičius šeimose.
Gimstamumo rodikliai pagal amžiaus grupes
Pastaba: Total Fertility Rate (RTF) – suminis gimstamumo rodiklis.
Šaltiniai: „Sodros“ duomenys ir tyrimo autorių skaičiavimai.
Tai patvirtina ir šeimas jau sukūrusių kartų duomenys. Tarp 1968–1975 m. gimusių moterų vaikų neturinčiųjų dalis padidėjo nuo 8,6 iki 12 proc., o vidutinis vaikų skaičius tarp vaikų turinčių moterų beveik nepakito. Jaunesnių kartų galutinis gimstamumo rezultatas dar nėra žinomas, tačiau dabartinės tendencijos rodo, kad vaikų neturinčių žmonių dalis gali ir toliau didėti.
Bendras gimstamumas, vaikų neturėjimas ir šeimos dydis skirtingose kartose
Šaltiniai: „Sodros“ duomenys ir tyrimo autorių skaičiavimai.
Kitų šalių patirtis rodo, kad šeimos politika gali padėti, tačiau atskirų priemonių poveikis dažniausiai yra ribotas. Svarbų vaidmenį atlieka prieinama ir patikima ankstyvoji vaikų priežiūra. Finansinė parama vaikui gimus ir apmokamos atostogos taip pat svarbios, bet jų poveikis priklauso nuo to, kaip šios priemonės dera tarpusavyje ir su darbo rinkos sąlygomis. Kita vertus, vien atostogų trukmės ilginimas neturi aiškiai nustatyto poveikio gimstamumui. Europos šalių pavyzdžiai rodo ir tai, kad dosnesnė parama savaime negarantuoja didesnio gimstamumo.
Kaip kitų šalių kontekste atrodome mes? Lietuva suteikia palyginti ilgas vaikų priežiūros atostogas ir skiria nemažai lėšų jų išmokoms, tačiau pagal išmokų gimus vaikui dydį ir vaikų darželių prieinamumą užima gerokai žemesnę vietą. Taip pat lietuviai gerokai rečiau nei kitų Europos šalių gyventojai renkasi dirbti ne visą darbo dieną, kad galėtų derinti šeimos ir profesinį gyvenimą. Šiuo metu vieta vaikų darželyje garantuojama vaikams nuo dvejų metų, tačiau didžiausios vaiko priežiūros išmokos mokamos iki vaikui sukanka 18 mėnesių.
Todėl Lietuvoje svarbiausia sudaryti sąlygas žmonėms įgyvendinti savo šeimos planus: užtikrinti vaikų priežiūrą ankstyvuoju laikotarpiu, sudaryti sąlygas lanksčiau grįžti į darbą ir teikti paramą, kuri labiausiai padėtų susilaukti pirmojo vaiko. Didesnės galimybės dirbti ne visą darbo dieną padėtų geriau suderinti darbą su šeima. Svarbūs ir būsto prieinamumas, ekonominis saugumas, informacija apie vaisingumą bei galimybė gauti nevaisingumo gydymo paslaugas. Šeimos politika gali sumažinti kliūtis ir sulėtinti gimstamumo mažėjimą, tačiau ji viena ilgalaikių demografinių tendencijų nepakeis. Todėl ją būtina derinti su priemonėmis, kurios didintų užimtumą ir darbo našumą, skatintų ilgesnį darbinį gyvenimą ir padėtų atsakingai valdyti migraciją.
