Lietuvoje užsienio investuotojų valdomos įmonės sudaro tik apie 2 proc. visų įmonių, tačiau jų vaidmuo ekonomikoje yra itin reikšmingas – jos sukuria beveik trečdalį šalies pridėtinės vertės, atlieka ketvirtadalį investicijų ir įdarbina beveik kas šeštą darbuotoją.
Tai rodo, kad šios įmonės paprastai yra didesnės, daugiau investuojančios ir efektyvesnės nei šalies verslas. Panaši tendencija matoma ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.
Kasparas Vasiliauskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas
Vis dėlto Lietuva nėra išskirtinai priklausoma nuo užsienio kapitalo. Palyginti su tokiomis šalimis kaip Airija ar Liuksemburgas, kur užsienio įmonės sukuria daugiau nei pusę ekonomikos, Lietuvoje jų vaidmuo yra nuosaikesnis ir artimas ES vidurkiui.
Užsienio investuotojų įtaka svarbiausių makroekonominių rodiklių lygiui 2021–2023 m.
Šaltiniai: Eurostatas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Didžiausią indėlį Lietuvoje sukuria JAV ir Švedijos kapitalo įmonės – jos generuoja beveik dešimtadalį visos pridėtinės vertės. Kitų šalių indėlis taip pat reikšmingas ir sudaro apie penktadalį pridėtinės vertės, tačiau labiau pasiskirstęs, todėl investuotojų geografija tebėra diversifikuota.
Kai kuriuose sektoriuose užsienio kapitalo įtaka ypač didelė. Pavyzdžiui, finansų ir draudimo sektoriuje tokios įmonės sukuria apie tris ketvirtadalius, o informacijos ir ryšių sektoriuje – apie du trečdalius visos pridėtinės vertės.
Apdirbamojoje gamyboje dažniau dominuoja vietiniai investuotojai, tačiau kapitalui imlesnėse srityse, tokiose kaip naftos perdirbimas, tabako ar chemijos pramonė, svarbus vaidmuo tenka užsienio įmonėms.
Užsienio šalių ir Lietuvos investuotojų sukuriamos pridėtinės vertės pasiskirstymas visoje ekonomikoje ir atskiruose sektoriuose 2021–2023 m.
Šaltiniai: Eurostatas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Per pastarąjį dešimtmetį užsienio investuotojų investicijos ir sukuriama pridėtinė vertė šiek tiek sumažėjo, tačiau jose dirbančių žmonių skaičius augo. Tai rodo sparčiai stiprėjantį vietos verslą – Lietuvos įmonės reikšmingai sumažino našumo atotrūkį nuo užsienio investuotojų. Prie to prisidėjo ir žinių bei technologijų sklaida iš užsienio kapitalo įmonių.
Naujausi duomenys rodo, kad naujų investuotojų pritraukti darosi sudėtingiau, tačiau jau veikiančios įmonės aktyviai reinvestuoja ir plečia veiklą. Tai rodo jų pasitikėjimą Lietuvos ekonomika.
Ši tendencija susijusi ir su pačios Lietuvos pokyčiais – šaliai tampant didesnių pajamų ekonomika, vis labiau orientuojamasi į didesnius ir technologiškai pažangesnius projektus.
Nors ateityje užsienio investicijų dalis, palyginti su bendromis investicijomis, gali mažėti, jų svarba ekonomikai ir toliau bus didelė – jos ir toliau prisidės prie naršumo augimo, investicijų ir ekonomikos modernizavimo.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad investicijos, pernai didėjusios 7,1, šiemet išaugs 11,7 proc. Augimą palaikys didėjančios valdžios sektoriaus išlaidos, ypač gynybai ir su ja susijusiems infrastruktūros projektams. 2027 ir 2028 m. investicijos turėtų didėti lėčiau – iki mažiau kaip 4 proc. per metus.
Išsamiau apie numatomą investicijų ir visos ekonomikos raidą – Lietuvos banko interneto svetainėje ir leidinyje „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.
